DARBDAVIO SANTYKIAI SU DARBUOTOJŲ ATSTOVAIS

Darbo kodekso nuostatomis (DK 18 str) darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali įgyti, pakeisti, jų atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujančius subjektus.

Jeigu įmonėje yra darbuotojų atstovai, darbdavys privalo jiems užtikrinti tinkamas darbo ir veiklos sąlygas ir laikytis norminių aktų nuostatų.

Darbo santykius reguliuojantys norminiai aktai, numato eilę  darbo santykių nuostatų, kurias  įgyvendinti darbdavys gali tik pasikonsultavęs su darbuotojų atstovais, gavęs jų pritarimą  arba juos informavęs. Šios nuostatos pateiktos čia.

Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.

Darbo taryba sudaroma įmonėje, kurioje Darbo tarybų įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip 20.

Įmonėje, kurioje dirba mažiau kaip 20 darbuotojų, darbo tarybos funkcijas įgyvendina darbuotojų atstovas, renkamas darbuotojų kolektyvo susirinkime. Darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 įmonės darbuotojų.

Darbo tarybos sudėtis reglamentuota Darbo tarybos įstatymo 4 str.

Darbdavys ir jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariai. Darbo taryba yra nepriklausoma nuo darbdavio

Darbo tarybos rinkimų iniciatyva priklauso darbuotojams.

Darbdavio pareigos, organizuojant darbo tarybos rinkimus, reglamentuotos Darbo tarybos įstatymo nuostatomis:

  • Darbdavys skelbia darbo tarybos rinkimus , gavęs rašytinį ne mažiau kaip 1/10  įmonės darbuotojų pasirašytą siūlymą dėl darbo tarybos sudarymo. Darbdavys darbo tarybos rinkimų komisiją privalo sudaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio siūlymo gavimo dienos (6 str. 1p)
  • Darbdavys nustatyta tvarka turi suskaičiuoti įmonės darbuotojus ir pateikti jų skaičių bei sąrašą per 7  dienas nuo įmonės darbuotojų pasiūlymo steigti darbo tarybą  gavimo dienos (5 str. 2 p)..
  • Darbdavys rašytiniu įsakymu  sudaro darbo rinkimų komisiją, kuri  organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus.  Darbo komisija sudaroma iš tiek narių kiek narių turi turėti renkama darbo taryba, remiantis darbo tarybų įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis.  Rinkimų komisijos nariais skiriami darbuotojai, pasirašę šio įstatymo pasiūlymą dėl darbo tarybos steigimo ir turintys didžiausią darbo stažą toje įmonėje. (7 str. 1 d).
  • Darbdavys rinkimų komisijos sudėtį privalo pranešti darbuotojų kolektyvui skelbdamas šią informaciją įmonės ir jos filialų, atstovybių bei struktūrinių padalinių informaciniuose stenduose, o esant galimybei ir per įmonėje įprastas kitas visuomenės informavimo priemones (vietinį radiją, internetą ir kt.) (7 str. 2 d.).
  • Darbdavys savo iniciatyva negali atleisti iš darbo darbuotojų,  paskirtų į rinkimų komisiją, rinkimų komisijos įgaliojimų metu, jei nėra jų kaltės. Už laiką, sugaištą organizuojant ir vykdant darbo tarybos rinkimus, jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis (7 str. 5 d)
  • Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti darbo tarybos rinkimuose ir už šį laiką mokėti jiems vidutinį darbo užmokestį (9 str. 3 p)
  • Darbdavys ir rinkimų komisija privalo sudaryti sąlygas dalyvauti darbo tarybos rinkimuose tiems darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis ar susijęs su važiavimais, ar yra kilnojamojo pobūdžio (9 str.5 p)
  • Darbdavys suteikia darbo tarybų rinkimų materialinį techninį aprūpinimą (9 str. 12 p).

Darbdavio pareigos, užtikrinant  darbo tarybos veiklą įmonėje, reglamentuotos Darbo tarybos įstatymo nuostatomis:

  • Darbdavys privalo darbo tarybos narius atleisti nuo darbo tarybos posėdžiams ir jų pareigų vykdymui  ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip; už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei darbo tarybos nario pareigų vykdymas susijęs su keliavimu tarp geografiškai nutolusių įmonės filialų, atstovybių bei struktūrinių padalinių, darbo tarybos ir darbdavio susitarimu arba kolektyvinėje sutartyje gali būti aptarta galimybė užtikrinti transportą arba suteikti darbo tarybos nariui daugiau laiko jo pareigoms atlikti ir mokėti jam vidutinį darbo užmokestį.(18 str. 1 p)
  • Darbdavio lėšomis turi būti  keliama darbo tarybos narių kvalifikacija, reikalinga darbuotojų atstovų funkcijoms įgyvendinti. Kvalifikacijai reguliariai kelti per metus turi būti skiriama ne mažiau kaip trys dienos, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Konkretūs kvalifikacijos kėlimo terminai ir sąlygos nustatomi darbo tarybos ir darbdavio susitarime arba kolektyvinėje sutartyje. .(18 str. 2 p)
  • Darbdavys, atleisdamas darbo tarybos narius  iš darbo, jiems taiko  Darbo kodekso 134 str, darbuotojų atstovams nustatytas garantijas.(18 str. 3 p).
  • Darbdavys privalo taikyti darbo tarybos nariams ir kitas lengvatas bei garantijas, nustatytas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, taip pat kolektyvinėse sutartyse ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.(18 str. 4 p)
  • Darbdavys, įstatymų, kolektyvinių sutarčių bei darbo tarybos ir darbdavio susitarimų nustatytais atvejais, terminais ir tvarka turi nemokamai raštu pateikti darbo tarybai informaciją, susijusią su darbo santykiais ir įmonės veikla. Kitais atvejais informaciją, reikalingą darbo tarybos funkcijoms atlikti, darbdavys darbo tarybai turi nemokamai raštu suteikti ne vėliau kaip per 10 dienų įmonėse, kuriose darbuotojų skaičius neviršijo 100 darbuotojų, ir ne vėliau kaip per 20 dienų visose kitose įmonėse (21 str.)
  • Darbdavys įstatymų, kolektyvinių sutarčių ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų nustatytais atvejais, terminais ir tvarka turi konsultuotis su darbo taryba prieš priimdamas sprendimą arba suderinti savo būsimą sprendimą su darbo taryba. (22 str. 1 p) Tuo tikslu jis iš anksto raštu kreipiasi į darbo tarybą ir pateikia savo sprendimo priėmimo motyvus ir su tuo susijusią būtiną informaciją (22 str. 2 p)
  • Darbdaviui draudžiama daryti įtaką darbo tarybos sprendimams ar kitaip kištis į darbo tarybos veiklą (24 str. 1 p)
  • Darbdavys  darbo tarybos funkcijoms atlikti skiria patalpas, leidžia naudotis turimomis darbo priemonėmis. Konkrečias darbo tarybos materialinio techninio aprūpinimo sąlygas nustato kolektyvinė sutartis arba darbo tarybos ir darbdavio susitarimas (24 str. 3 p).

Darbdavio teisės, organizuojant įmonėje darbo tarybos rinkimus, reglamentuotos Darbo tarybos įstatymo nuostatomis:

  • Darbdaviui turi būti įteiktas darbo tarybos rinkimų protokolas, pasirašytas  rinkimų komisijos narių per 3 dienas nuo rinkimų dienos (9 str. 7 p).
  • Darbdavys arba darbdavio atstovas per penkias dienas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos gali raštu kreiptis į rinkimų komisiją prašydami ištaisyti, jų manymu, per rinkimus padarytus šio įstatymo pažeidimus. Rinkimų komisija šį prašymą turi išnagrinėti ir viešai paskelbti per tris dienas (10 str. 1 p).

Darbdavio teisės, įmonėje veikiant darbo tarybai, reglamentuotos Darbo tarybos įstatymo nuostatomis:

  • Darbo tarybos sekretorius turi informuoti darbdavį  apie darbo tarybos posėdžio vietą ir laiką (12 str. 3 p). Apie šaukiamo darbo tarybos posėdžio vietą ir laiką darbdaviui turi būti pranešama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas (13 str. 3 p)
  • Darbo tarybos kvietimu darbo tarybos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys. Darbo tarybos kviestų darbuotojų dalyvavimas darbo tarybos posėdyje jų darbo metu turi būti suderintas su darbdaviu (13 str. 6 p)
  • Darbdavys gali raštu atsisakyti suteikti informaciją, kuri yra laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, jei tokia informacija dėl savo pobūdžio pagal objektyvius kriterijus pakenktų ar galėtų labai pakenkti įmonei arba jos veiklai (23 str. 3 d)
  • Darbdavys turi teisę kreiptis į teismą prašydamas nutraukti darbo tarybos veiksmus, kurie pažeidžia darbo tarybų įstatymą  ar kitus įstatymus, kolektyvines sutartis ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimus (24 str. 2 p)

Darbdavys privalo:

1) gerbti darbuotojų atstovų teises ir netrukdyti jiems veikti. Darbuotojų atstovų veikla negali būti nutraukiama darbdavio valia;

2) priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais  gauti jų sutikimą;

3) nevilkinti kolektyvinių derybų;

4) išnagrinėti darbuotojų atstovų pasiūlymus per šiame Kodekse nustatytą laikotarpį, o jeigu toks nenustatytas  per vieną mėnesį, ir motyvuotai raštu į juos atsakyti;

5) nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą;

6) sudaryti sąlygas darbuotojų atstovams atlikti savo funkcijas;

7) vykdyti kitus kolektyvinių sutarčių nustatytus įsipareigojimus;

8) užtikrinti kitas įstatymų nustatytas darbuotojų atstovų teises.

Jeigu darbuotojų atstovai pažeidžia darbdavio teises, įstatymus ar sutartis, įstatymų nustatyta tvarka darbdavys turi teisę kreiptis į teismą prašydamas nutraukti veiklą, pažeidžiančią jo teises, įstatymus ar sutartis.

Tam tikras Darbo kodekso nuostatas darbdavys gali įgyvendinti tik tik pasikonsultavęs su darbuotojų atstovais, gavęs jų pritarimą  arba juos informavęs. Šios nuostatos pateiktos čia.

 

 

< Atgal

Powered by WordPress | Download Free WordPress Themes | Thanks to Themes Gallery, Premium Free WordPress Themes and Free Premium WordPress Themes