Individualūs darbo ginčai

Individualus darbo ginčas – nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (pvz., dėl drausminės nuobaudos skyrimo, darbo sąlygų pakeitimo, atleidimo iš darbo ir kt.)

Individualius darbo ginčus nagrinėja (jeigu Darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos):

1) darbo ginčų komisija,

2) teismas.

1) Darbo ginčų nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje (toliau – komisija)

Darbo kodekso nuostatata darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus.

Darbo ginčų komisijos veikia nuolat prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisijų sudėtį ir sudarymo tvarką rglamentuoja DK 287 str. Darbo ginčų komisijos darbo sąlygas nustato DK 288 str.

Kreiptis į darbo ginčų komisiją gali tiek darbuotoas tiek darbdavys. Rašytinis prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali būti pateiktas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (DK 289 str. 1 p).

Prašymas paduodamas darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos šalims pranešama apie posėdžio laiką ir vietą, o atsakovui kartu įteikiama prašymo kopija ir pranešama apie terminą, iki kada jis turi teisę informuoti apie sutikimą (nesutikimą) su iškovo reikalavimu (DK 289 str. 3 p).

Prašyme turi būti nurodoma (DK 289 str. 2 p):

  • ieškovo, atsakovo vardai, pavardės ir adresai arba juridinio asmens  pavadinimas, buveinės adresas ir kodas  (jeigu dalyvauja juridinis asmuo);
  • aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus;
  • suformuluotas reikalavimas;
  • pridedamų dokumentų sąrašas.

 Darbo ginčų komisija gali atsisakyti nagrinėti prašymą, nustačius  DK 290 str. 1 p. Numatytas aplinkybes. Taip pat darbo ginčų komisija gali nutraukti bylą dėl prižasčių, numatytų DK 290 str. 2 p).

Individualus darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui, atsakovui ir (ar) jų atstovams. Tačiau darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą šaliai ar šalims  nedalyvaujant, jeigu šalis (šalys) neatvyksta į posėdį nors  buvo tinkamai informuota (informuotos) apie jį (DK 292 str.).

Individuallaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarka ir eiga regalmetuota DK 293 str.

Ginčas privalo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Darbo ginčų komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu prašymo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (DK 289 str. 4 p.). Sprendimo kopija įteikiama šalims per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (DK 294 str. 4 p.).

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 298 str. 2 p.)

Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

 

Valstybinės darbo inspekcijos skelbiami darbo ginčų komisijų kontaktai yra čia.

 

Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose

Teismuose nagrinėjami apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai.

Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai (DK 299 str.):

1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;

2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;

3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Galimi teismo sprendimai ir sankcijos darbdaviui:

  • Jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darb (DK 300 str. 1 p).
  • Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje (DK 300 str. 3 p).
  • Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai darbo sutarties nutraukimas pripažįstamas  neteisėtu ir priteisiama darbuotojui DK 140 str. 1 p. nustatyto dydžio išeitinė išmoka  ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 p.).
  • Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (DK 301 str.).

Jeigu darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (DK 303 str.).

< Atgal

Powered by WordPress | Download Free WordPress Themes | Thanks to Themes Gallery, Premium Free WordPress Themes and Free Premium WordPress Themes