Darbo sutartis

Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str).

 Darbo sutarties turinį sudaro darbdavio ir darbuotojo sulygtos sąlygos, tačiau jos negali būti blogesnės  palyginus su tom, kurias  nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis (jeigu tokia yra). Jei atskiros darbo sutarties sąlygos prieštarauja minėtiems norminiams aktams, taikomos šių aktų nuostatos.

Būtinosios darbo sutarties sąlygos (DK 95 str. 1 p):

  • darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.)
  • darbo funkcijos (profesija, specialybė, kvalifikacija darbo arba tam tikrų pareigų);

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys taip pat sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).

Šalių susitarimu, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia, tai  taip pat gali būti susitarta dėl:

  • išbandymo laikotarpio;
  • profesijų jungimo;
  • darbuotojo įsipareigojimo atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius 1 darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties (jeigu tokia tvarka nenustatyta kolektyvinėje sutartyje)

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 str.). 

Susitarus dėl darbo sutarties sąlygų, svarbu sutartį teisingai įforminti:

  • Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę darbo sutarties formą.
  • Rašytinė darbo sutartis sudaroma 2 egzemplioriais, iš kurių vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui.
  • Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas.
  • Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų.
  • Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą).

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną (jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu) ir tik įvykdžius visus aukščiau išvardintus reikalavimus. Visais atvejais už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Darbo kodekso 108 str.  įteisintos darbo sutarčių rūšys:

  • neterminuotos;
  • terminuotos,
  • trumpalaikės,
  • sezoninės;
  • dėl antraeilių pareigų;
  • nuotolinio darbo;
  • kitos.

Paprastai sudaromos neterminuotos darbo sutartys, t.y. sutartys neapibrėžtam laikui. Toliau bus kalbama apie neterminuotas sutartis. Apie atskirų darbo sutarčių ypatumus skaitykite čia.

 

Darbo sutarties keitimo atvejai ir tvarka:

  1. Darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje.
  2. Darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas, kai:
  • keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas,
  • kitais gamybinio būtinumo atvejais.

Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal Darbo kodekso 129 straipsnį laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

  1. Esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui gali būti keičiamos Darbo sutarties sąlygos, nustatytos Darbo kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse:
  • būtinosios sutarties sąlygos: darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.);
  • darbo funkcijos, t. y.  tam tikros profesija, specialybė, kvalifikacija darbas arba tam tikros pareigos;
  • atskirų rūšių darbo sutartyse, darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse nustatytos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt (DK 120 str.) .

Išimtys:

 - Darbdavys turi teisę perkelti darbuotoją iki vieno mėnesio laikui į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje vietovėje, taip pat pakeisti kitas šio Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kai:

  • reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai,
  • ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti jos padarinius,
  • užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams,
  • gesinti gaisrą;
  • kitais ypatingais iš anksto nenumatytais atvejais.

Šiais atvejais darbuotojui darbo užmokestis mokamas pagal atliekamą darbą. Jeigu perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis dėl nepriklausančių nuo darbuotojo priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis

-. Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės.

  1. Darbdavys be darbuotojo raštiško sutikimo gali keisti darbo apmokėjimo sąlygas tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas.

Keičiant darbo sutarties sąlygas, pakeitimai įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.

Prastovos metu (prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) darbuotojai gali būti perkeliami į kitą darbą:

  • jų raštišku sutikimu atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę,
  • gavus jų sutikimą, darbuotojai gali būti perkeliami į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją (DK 122 str.).

Darbdavys neleidžia dirbti darbuotojui ir nemoka jam darbo užmokesčio tą dieną (pamainą), jeigu jis pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Nušalinimo nuo darbo tvarka:

  • Nušalinti  darbuotoją nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio darbdavys gali tik pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame  turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis.
  • Nušalintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas į kitą darbą, jei toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.
  • Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.

Darbo sutarties sustabdymas ir pasibaigimas

Darbdaviui privalu žinoti, kad jam nevykdant darbo sutarties sąlygų, darbuotojas turi teisę laikinai iki 3 mėnesių sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš 3 darbo dienas, jeigu darbdavys:

  •  ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, numatytų teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui;
  • ilgiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkcijas ir jam darbo užmokestis nemokamas (1231 str.).

Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną mėnesį.

Jeigu darbuotojas nepagrįstai sustabdo darbo sutarties vykdymą, jis įstatymų nustatyta tvarka atsako už darbdaviui padarytą žalą.

Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja Darbo kodekso IV skirsnis. Pasibaigus sutarčiai arba ją nutraukus baigiasi darbo santykiai.

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai yra:

1) jos nutraukimas Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais;

2) darbdavio likvidavimas  be teisių perėmėjo;

3) darbuotojo mirtis;

4) negalėjimas nustatyti darbdavio (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo) ar darbdavio atstovų buvimo vietos.

Apie darbo sutarties nutraukimą skaitykite čia.

< Atgal

Powered by WordPress | Download Free WordPress Themes | Thanks to Themes Gallery, Premium Free WordPress Themes and Free Premium WordPress Themes